ATS (KMSS) istorija

Doc. Adolfas Jucys išugdęs pirmuosius mokinius Vilniaus universiteto Teorinės fizikos katedroje, nutarė plėsti atomo teorijos darbus ir Mokslų akademijoje. 1952 m., reorganizavus Technikos institutą į Fizikos ir technikos institutą (FTI), jame buvo įkurtas Fizikos, matematikos ir astronomijos sektorius. Jo vadovu tapo A. Jucys, o jaunesniuoju moksliniu bendradarbiu buvo priimtas I. Glembockis. 1956 m. A. Jucio iniciatyva kelių FTI sektorių pagrindu buvo įkurtas Fizikos ir matematikos institutas (FMI), kuriame įsteigtas Teorinės fizikos sektorius (TFS). Jo darbuotojų daugumą sudarė atomo teorijos specialistai – prof. A. Jucio mokiniai. Sektoriui ilgus metus vadovavo doc. K. Ušpalis. 1964 m. institutas įsikūrė dabartiniame pastate, A. Goštauto g. 12; prieš tai šalia ėmė veikti skaičiavimo centras su pirmuoju Lietuvoje kompiuteriu – elektronine skaičiavimo mašina BESM 2M.

A. Jucys keletą metų dėjo pastangas įsteigti institute kitą sektorių, kurio darbuotojai, naudodamiesi kompiuteriu, vykdytų atomų spektrų skaičiavimus. Tą sumanymą pavyko įgyvendinti tik reorganizavus FMI – atidalijus nuo jo Puslaidininkių fizikos institutą. 1967 m. lapkričio 1 d. buvo įkurtas Kvantmechaninių skaičiavimų sektorius (KMSS), jo vadovu visuomeniniais pagrindais paskirtas prof. A. Jucys. Į KMSS iš TFS buvo pervesta dešimt teoretikų, kurių moksliniam darbui tiesiogiai vadovavo A. Jucys. Tai buvo vyresnieji moksliniai bendradarbiai I. Glembockis, J. Čiplys, Z. Rudzikas, A. Savukynas, J. Vizbaraitė, jaunesnieji moksliniai bendradarbiai A. Karosienė, T. Strockytė, S. Šadžiuvienė ir aspirantai S. Ališauskas ir R. Karazija. Sektoriaus veikimo pradžioje į aspirantūrą buvo priimtas K. Eriksonas.

Iš tikrųjų sektoriuje, greta kvantmechaninių skaičiavimų – Hartree ir Foko lygčių sprendimo bei matricinių elementų skaičiavimo programų parengimo, jų naudojimo geležies grupės elementų spektrams nagrinėti, atominių dydžių lentelių sudarymo, – buvo vykdomi ir platūs teoriniai darbai: plėtojamas neortogonaliųjų orbitalių, išplėstinis, antrinio kvantavimo metodai, sprendžiamos grupių teorijos problemos. A. Jucys kartu su A. Savukynu parašė monografiją „Matematiniai atomo teorijos pagrindai“. 1968 m. A. Juciui už darbus kvantinės atomo teorijos srityje buvo paskirta Respublikinė mokslo premija. Kasmet į sektorių buvo priimami keli aspirantai (tarp kitų – ir jakutas I. Kičkinas) bei nauji darbuotojai, ir 1973 m. jų skaičius viršijo trisdešimt.

Deja, 1974 m. pradžioje netikėtai mirė prof. A. Jucys. Vadovavimą sektoriui perėmė dr. Z. Rudzikas. Skyriaus tematika plėtėsi į reliatyvistinių efektų, procesų plazmoje ir vidiniuose atomų sluoksniuose nagrinėjimą. Steigiant institute naujus sektorius – Branduolio teorijos (1975 m.), Plazmos spektroskopijos (1976 m.) – į juos buvo pervesta dalis skyriaus darbuotojų. 1977 m. FMI buvo perskirtas į Fizikos bei Matematikos ir kibernetikos institutus. Ta proga buvo pakeistas sektoriaus pavadinimas – jis pervadintas Atomo teorijos sektoriumi. Vėliau sektoriai pradėti vadinti skyriais.

Palaipsniui ATS formavosi darbuotojų grupės, vykdančios tyrimus įvairiomis atomo teorijos ir jos taikymų kryptimis: Z.Rudziko ir J. Kaniausko (reliatyvistiniai efektai atomuose, kvazisukinio ir izosukinio formalizmas), R. Karazijos (procesai vidiniuose atomų sluoksniuose, Rentgeno ir Ožė spektrų teorija bei interpretacija), P. Bogdanovičiaus (koreliaciniai efektai atomuose, daugiakrūvių jonų spektrų interpretacija), A. Kupliauskienės (atomo sąveika su fotonais ir elektronais, poliarizaciniai reiškiniai), G. Gaigalo (algoritmų matriciniams elementams skaičiuoti sudėtingų konfigūracijų atveju parengimas ir taikymas). Nuo 1990 m. skyriuje dirbantis A. Tamulis su savo grupe nagrinėja sudėtingas organines molekules, jų panaudojimo mikroelektronikoje galimybes. Iš tikrųjų grupių atliekami tyrimai apima daug platesnį problemų ratą, kryptys kinta, dalinai persikloja, vykdomi bendri darbai. Be to, dalis skyriaus teoretikų dirba mažesnėmis grupelėmis ar pavieniui. Apie visa tai išsamią informaciją galima rasti atskirų darbuotojų asmeniniuose puslapiuose. Z.Rudziko ir R.Karazijos puslapiuose nurodytos jų parengtos monografijos bei kiti leidiniai. Ne tik esamų, bet ir buvusių ATS darbuotojų tyrimus taip pat apibūdina apgintos disertacijos.

Be skyriaus įkūrėjo A. Jucio, Lietuvos mokslo premiją dar yra gavę Z. Rudzikas (du kartus – 1976 ir 1993 m.) ir R. Karazija (1995 m.). Vienas iš brangiausių skyriaus pelnytų apdovanojimų yra keturiems prof. A. Jucio mokiniams – P. Bogdanovičiui, R. Karazijai, A. Kupliauskienei ir Z. Rudzikui – 2005 m. suteikta Adolfo Jucio premija už šiuolaikinės atomo teorijos plėtojimą ir taikymą.

Dar A. Juciui vadovaujant, skyriaus darbuotojai kartu su kitais teoretikais 1969 m. Vilniuje organizavo Tarptautinį simpoziumą atomų ir molekulių elektroninių sluoksnių teorijos klausimais, o Druskininkuose – tos pačios tematikos vasaros mokyklą. 1974 m. panaši mokykla vyko Palangoje, o 1989 m. – Šventojoje. 1989 m. Vilniuje buvo surengta Sąjunginė atomų ir atominių spektrų konferencija, 2000 m. – 32-oji EGAS, 2004 m. – XII tarptautinė daugiakrūvių jonų konferencija, o 2010 m. – ICAMDATA-2010.

Skyrių nuolat papildant jauniems fizikams, bet dėl įvairių priežasčių kai kuriems darbuotojams jį paliekant, žmonių skaičius skyriuje svyravo apie 25–30, o po Nepriklausomybės atkūrimo, vykstant mokslo reorganizacijai, netgi ėmė mažėti. Visi skyriuje dirbę asmenys išvardyti šiame sąraše.