APIE TFAIMirė VU TFAI mokslininkas, akademikas Zenonas Rokus Rudzikas
Eidamas 71 metus mirė žymus mokslininkas, VU TFAI vyriausiasis mokslo darbuotojas, akademikas Zenonas Rokus Rudzikas.
Akademikas Z. R. Rudzikas 2011 birželio 11 d. buvo palaidotas Antakalnio kapinėse..
Zenonas Rokus Rudzikas gimė 1940 08 16 Lazdijų raj., Gulbiniškių kaime. 1951 – 1957 m.m. su tėvais buvo ištremtas į Sibirą, kur 1957 m. aukso medaliu baigė Tomsko sr. Asino m. vidurinę mokyklą, grįžo į Lietuvą ir be stojamųjų egzaminų buvo priimtas į Vilniaus universitetą, kurio Fizikos fakultetą su pagyrimu baigė 1962 m. Tokie absolventai kaip taisyklė tais laikais būdavo paliekami dirbti universitete, tačiau dėl politinių priežasčių jam ten vietos neatsirado, nors tuomet jis jau turėjo keletą mokslinių publikacijų.
Jį priglaudė, kaip ir daugelį panašių absolventų, turinčių biografijose "dėmes", Lietuvos mokslų akademija (LMA), jos Fizikos ir matematikos institutas. LMA jis praėjo kelią nuo aspiranto iki instituto direktoriaus, LMA prezidento. Dvidešimt ketverių metų apgynė mokslų kandidato (dabar daktaro), trisdešimties – mokslų daktaro (dabar habilituoto daktaro) disertacijas, tapdamas jauniausiu Lietuvoje mokslininku, įgijusiu tuos mokslo laipsnius. Nuo 1981 m. tapo profesoriumi, nuo 1994 m. – LMA akademiku, nuo 2004 m. – Latvijos MA užsienio nariu, nuo 2005 m. – Europos Akademijos nariu.
Administracinė veikla. LMA Fizikos ir matematikos instituto skyriaus vadovas (1974 – 2003), LMA Fizikos instituto direktoriaus pavaduotojas (1977 – 1988), direktorius (1988 – 1990), valstybinio (nuo 2002 – Vilniaus universiteto) Teorinės fizikos ir astronomijos instituto direktorius (1990 – 2003). 2003 – 2009 m.m. buvo išrinktas LMA prezidentu.
Dirbdamas LMA Fizikos instituto direktoriumi jis betarpiškai organizavo Černobylio atominės elektrinės avarijos pasekmių Lietuvai tyrimus ir teikė siūlymus tuometinei vyriausybei, vadovavo aukštų technologijų (lazerių) pramonės kūrimui šalyje. Atgimimo laikotarpiu didelė jo vadovaujamo instituto darbuotojų dalis aktyviai dalyvavo kuriant Sąjūdį, instituto patalpose buvo kaupiama ir platinama Atgimimo spauda, buvo naudojama instituto dauginimo, kopijavimo ir kita įranga. Neatsitiktinai du instituto darbuotojai tapo Kovo 11 Akto signatarais. Z.R. Rudzikas dalyvavo tame LMA susirinkime, kuriame buvo įkurta Persitvarkymo Sąjūdžio Iniciatyvinė Grupė, su visa šeima stovėjo Baltijos kelyje.
Iš jo buvimo LMA prezidentu laikotarpio pažymėtina jo veikla siekiant įtvirtinti lietuvių kalbos statusą valstybėje, formuojant Lietuvos kaimo viziją, rengiant ir įgyvendinant mokslo ir studijų reformą, skatinant ir plečiant tarptautinį mokslinį bendradarbiavimą. Jo iniciatyva buvo beveik padvigubintas LMA užsienio narių skaičius, taip pagerbiant bene žymiausius užsienio lietuvių bei kitų tautybių mokslininkus, savo darbais susijus su Lietuva. Z. R. Rudzikas inicijavo tarpvalstybinę sutartį, atvėrusią galimybę Lietuvos mokslininkams dalyvauti unikalaus Europos Branduolinių Tyrimų Centro (CERN) tyrimuose, o Lietuvos aukštųjų technologijų pramonei – dalyvauti konkursuose vykdant CERN užsakymus unikaliai įrangai gaminti. Bendradarbiavimo su CERN dėka į Lietuvą atėjo naujos modernios informacinės (grid) technologijos. Jis taip pat inicijavo ir pasirašė tarptautinę sutartį su Lindau Fondu, atvėrusią kelią gabiems Lietuvos jauniems mokslininkams dalyvauti pasaulinėse Lindau Vasaros mokyklose, kuriose paskaitas skaito ir nuolat su klausytojais bendrauja vien Nobelio premijų laureatai.
Mokslinė ir pedagoginė veikla. Ilgametė (pirmoji mokslinė publikacija atspausdinta lygiai prieš penkiasdešimt metų!) vaisinga garsinanti Lietuvos vardą pasaulyje mokslinė, pedagoginė ir ekspertinė veikla teorinės fizikos ir jos taikymų srityse (matematinė fizika, teorinė atomų spektroskopija ir jos taikymai plazmos, taip pat ir lazerinės bei termobranduolinės, fizikoje ir astrofizikoje), tarpdalykiniai tyrimai, ekologinės, naujų energijos šaltinių ir klimato kaitos, tvariosios plėtros, grėsmių planetai problemos, informacinių technologijų plėtra ir informacinis saugumas, mokslinių tyrimų ir studijų organizavimas ir valdymas, tarptautinis bendradarbiavimas ir koordinavimas, Europos Mokslo Erdvės kūrimas.
Daugiau kaip 340 mokslinių publikacijų, jų tarpe penkerių monografijų, atspausdintų Vilniuje, Maskvoje, Leningrade, Taline ir Kembridže (Jungtinė Karalystė) autorius arba bendraautoris. Pažymėtina Lietuvos nepriklausomybės laikais parašyta vieno autoriaus 427 psl. monografija "Teorinė atomų spektroskopija", jau du kartus (1997 ir 2007 metais) išleista geriausio Europos Cambridge universiteto. Vilniuje ar užsienyje organizavo arba dalyvavo rengiant keliolika tarptautinių konferencijų, simpoziumų ar seminarų, mokslinius pranešimus skaitė 45 tarptautinėse priemonėse, dirbo mokslinį darbą, konsultavo ar skaitė paskaitas JAV, Kanados, Italijos, Jungtinės Karalystės, Švedijos, Vokietijos, Japonijos, Taivanio ir kitų šalių mokslo centruose. Jau 1992 m dirbo NATO, o nuo 1994m. – Europos Sąjungos finansuojamuose tarptautiniuose projektuose ir jiems vadovavo. Skaitė paskaitų ciklus magistrantams ir doktorantams. Jo vadovaujami 25 gabūs universitetų absolventai tapo mokslų daktarais, jų tarpe keturi iš Jakutijos, po vieną iš Uzbekijos ir Vokietijos.
Nacionalinė ir tarptautinė mokslo organizacinė ir visuomeninė veikla. Tą veiklos sferą puikiai atspindi jo turėtų ir turimų visuomeninių pareigų išvardijimas, narystė įvairiose organizacijose: mokslo ir studijų ekspertas prie LR Vyriausybės (1993 – 1996); Lietuvos mokslo tarybos narys (1996 – 2000, 2003 – 2010); Lietuvos fizikų draugijos prezidentas (1995 – 2007); "Lithuanian Journal of Physics" vyriausiasis redaktorius (2002 – 2010); Vilniaus universiteto Senato narys (2005 – 2010); Vilniaus pedagoginio universiteto Tarybos pirmininkas (2006 – 2010); Visuotinės lietuvių enciklopedijos mokslinės redakcinės tarybos prezidentas ir narys (2003 – dabar); Tarptautinio Mokslinės Kultūros Centro – Pasaulinės Laboratorijos Lietuvos skyriaus vienas kūrėjų ir vadovų (1990 – 2010); Europos Sąjungos (ES) Mokslo direktorato ekspertas (nuo 1994); ES Jungtinio Tyrimų Centro Valdytojų tarybos narys (2004 – 2006); Europos Fizikų Draugijos Vykdomojo komiteto narys (2002 – 2006); Europos Ekonomikos ir Socialinių Reikalų Komiteto (EESRK – Europos Komisijos ir Europos Parlamento patariamoji institucija, atspindinti šalių narių organizuotos pilietinės visuomenės nuomonę) narys (2006 – dabar); Europos Mokslo Tarybos specializuotos tarybos PE2 narys (2007 – dabar); Pasaulio Mokslininkų Federacijos Prezidento Tarybos narys ir jos metinių stipendijų jauniems mokslininkams nacionalinis atstovas (2007 – dabar); Europos Akademijos Fizinių ir inžinerijos mokslų biuro narys (2009 – dabar); Europos Fizikų Draugijos ir Didžiosios Britanijos Fizikos Instituto garbės narys; Europos Gamtos, Humanitarinių mokslų ir Menų akademijos narys; Pasaulio Mokslininkų Federacijos, Tarptautinės Astronomų Sąjungos, Italijos ir Lenkijos fizikų draugijų narys. Eidamas išvardintas garbingas pareigas jis aktyviai dalyvavo ir tebedalyvauja tų organizacijų veikloje vykdydamas jų pavedimus, teikdamas siūlymus ir t.t., tuo prisidėdamas ir prie Lietuvos pasiekimų, jos vardo garsinimo.
Ypač reikėtų pažymėti jo aktyvią veiklą Europos Ekonomikos ir Socialinių Reikalų Komitete Briuselyje. Daugelyje Komiteto dokumentų, ypač skirtų klimato kaitai, energetikai ir jos saugumui, ES narių vaidmeniui, Europos mokslo ir studijų erdvės kūrimui, naujų technologijų (ypač informacinių) įgyvendinimui, viena ar kita forma atsispindi Z. R. Rudziko dalyvavimas ir indėlis. Ir dar. Jau prieš ketverius metus jis inicijavo analogiško Nacionalinio Komiteto (Lietuvos nacionalinė ekonomikos ir visuomenės reikalų Taryba) steigimą, LR Premjero Andriaus Kubiliaus pavedimu vadovavo darbo grupei, parengusiai atitinkamo įstatymo projektą, toliau talkininkauja propaguojant ir įgyvendinant šią idėją – sukurti tiltą tarp Lietuvos organizuotos pilietines visuomenės ir valdžios.
Apdovanojimai ir premijos. Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžius (2001), švedų mokslininkų G. ir G. Kallen premija (1993), Baltijos valstybių mokslų akademijų medalis (2007), dvi Lietuvos nacionalinės mokslo premijos, skirtos vienam asmeniui (1976 ir 1998).
Zenonas Rokus Rudzikas buvo unikali asmenybė, skyrusi visą savo gyvenimą mokslui, daug prisidėjusi prie Lietuvos vardo garsinimo. Zenonas Rokus Rudzikas iki pat mirties 2011 06 08 aktyviai dirbo Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos institute vyriausiuoju mokslo darbuotoju, skaitė paskaitas doktorantams, inicijavo mokslinius projektus, buvo ir bus instituto siela.
Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto
direktorė habil. dr. Gražina Tautvaišienė
Akademikas Z. R. Rudzikas 2011 birželio 11 d. buvo palaidotas Antakalnio kapinėse..
Zenono Rokaus Rudziko kūrybinė biografija
Zenonas Rokus Rudzikas gimė 1940 08 16 Lazdijų raj., Gulbiniškių kaime. 1951 – 1957 m.m. su tėvais buvo ištremtas į Sibirą, kur 1957 m. aukso medaliu baigė Tomsko sr. Asino m. vidurinę mokyklą, grįžo į Lietuvą ir be stojamųjų egzaminų buvo priimtas į Vilniaus universitetą, kurio Fizikos fakultetą su pagyrimu baigė 1962 m. Tokie absolventai kaip taisyklė tais laikais būdavo paliekami dirbti universitete, tačiau dėl politinių priežasčių jam ten vietos neatsirado, nors tuomet jis jau turėjo keletą mokslinių publikacijų.
Jį priglaudė, kaip ir daugelį panašių absolventų, turinčių biografijose "dėmes", Lietuvos mokslų akademija (LMA), jos Fizikos ir matematikos institutas. LMA jis praėjo kelią nuo aspiranto iki instituto direktoriaus, LMA prezidento. Dvidešimt ketverių metų apgynė mokslų kandidato (dabar daktaro), trisdešimties – mokslų daktaro (dabar habilituoto daktaro) disertacijas, tapdamas jauniausiu Lietuvoje mokslininku, įgijusiu tuos mokslo laipsnius. Nuo 1981 m. tapo profesoriumi, nuo 1994 m. – LMA akademiku, nuo 2004 m. – Latvijos MA užsienio nariu, nuo 2005 m. – Europos Akademijos nariu.
Administracinė veikla. LMA Fizikos ir matematikos instituto skyriaus vadovas (1974 – 2003), LMA Fizikos instituto direktoriaus pavaduotojas (1977 – 1988), direktorius (1988 – 1990), valstybinio (nuo 2002 – Vilniaus universiteto) Teorinės fizikos ir astronomijos instituto direktorius (1990 – 2003). 2003 – 2009 m.m. buvo išrinktas LMA prezidentu.
Dirbdamas LMA Fizikos instituto direktoriumi jis betarpiškai organizavo Černobylio atominės elektrinės avarijos pasekmių Lietuvai tyrimus ir teikė siūlymus tuometinei vyriausybei, vadovavo aukštų technologijų (lazerių) pramonės kūrimui šalyje. Atgimimo laikotarpiu didelė jo vadovaujamo instituto darbuotojų dalis aktyviai dalyvavo kuriant Sąjūdį, instituto patalpose buvo kaupiama ir platinama Atgimimo spauda, buvo naudojama instituto dauginimo, kopijavimo ir kita įranga. Neatsitiktinai du instituto darbuotojai tapo Kovo 11 Akto signatarais. Z.R. Rudzikas dalyvavo tame LMA susirinkime, kuriame buvo įkurta Persitvarkymo Sąjūdžio Iniciatyvinė Grupė, su visa šeima stovėjo Baltijos kelyje.
Iš jo buvimo LMA prezidentu laikotarpio pažymėtina jo veikla siekiant įtvirtinti lietuvių kalbos statusą valstybėje, formuojant Lietuvos kaimo viziją, rengiant ir įgyvendinant mokslo ir studijų reformą, skatinant ir plečiant tarptautinį mokslinį bendradarbiavimą. Jo iniciatyva buvo beveik padvigubintas LMA užsienio narių skaičius, taip pagerbiant bene žymiausius užsienio lietuvių bei kitų tautybių mokslininkus, savo darbais susijus su Lietuva. Z. R. Rudzikas inicijavo tarpvalstybinę sutartį, atvėrusią galimybę Lietuvos mokslininkams dalyvauti unikalaus Europos Branduolinių Tyrimų Centro (CERN) tyrimuose, o Lietuvos aukštųjų technologijų pramonei – dalyvauti konkursuose vykdant CERN užsakymus unikaliai įrangai gaminti. Bendradarbiavimo su CERN dėka į Lietuvą atėjo naujos modernios informacinės (grid) technologijos. Jis taip pat inicijavo ir pasirašė tarptautinę sutartį su Lindau Fondu, atvėrusią kelią gabiems Lietuvos jauniems mokslininkams dalyvauti pasaulinėse Lindau Vasaros mokyklose, kuriose paskaitas skaito ir nuolat su klausytojais bendrauja vien Nobelio premijų laureatai.
Mokslinė ir pedagoginė veikla. Ilgametė (pirmoji mokslinė publikacija atspausdinta lygiai prieš penkiasdešimt metų!) vaisinga garsinanti Lietuvos vardą pasaulyje mokslinė, pedagoginė ir ekspertinė veikla teorinės fizikos ir jos taikymų srityse (matematinė fizika, teorinė atomų spektroskopija ir jos taikymai plazmos, taip pat ir lazerinės bei termobranduolinės, fizikoje ir astrofizikoje), tarpdalykiniai tyrimai, ekologinės, naujų energijos šaltinių ir klimato kaitos, tvariosios plėtros, grėsmių planetai problemos, informacinių technologijų plėtra ir informacinis saugumas, mokslinių tyrimų ir studijų organizavimas ir valdymas, tarptautinis bendradarbiavimas ir koordinavimas, Europos Mokslo Erdvės kūrimas.
Daugiau kaip 340 mokslinių publikacijų, jų tarpe penkerių monografijų, atspausdintų Vilniuje, Maskvoje, Leningrade, Taline ir Kembridže (Jungtinė Karalystė) autorius arba bendraautoris. Pažymėtina Lietuvos nepriklausomybės laikais parašyta vieno autoriaus 427 psl. monografija "Teorinė atomų spektroskopija", jau du kartus (1997 ir 2007 metais) išleista geriausio Europos Cambridge universiteto. Vilniuje ar užsienyje organizavo arba dalyvavo rengiant keliolika tarptautinių konferencijų, simpoziumų ar seminarų, mokslinius pranešimus skaitė 45 tarptautinėse priemonėse, dirbo mokslinį darbą, konsultavo ar skaitė paskaitas JAV, Kanados, Italijos, Jungtinės Karalystės, Švedijos, Vokietijos, Japonijos, Taivanio ir kitų šalių mokslo centruose. Jau 1992 m dirbo NATO, o nuo 1994m. – Europos Sąjungos finansuojamuose tarptautiniuose projektuose ir jiems vadovavo. Skaitė paskaitų ciklus magistrantams ir doktorantams. Jo vadovaujami 25 gabūs universitetų absolventai tapo mokslų daktarais, jų tarpe keturi iš Jakutijos, po vieną iš Uzbekijos ir Vokietijos.
Nacionalinė ir tarptautinė mokslo organizacinė ir visuomeninė veikla. Tą veiklos sferą puikiai atspindi jo turėtų ir turimų visuomeninių pareigų išvardijimas, narystė įvairiose organizacijose: mokslo ir studijų ekspertas prie LR Vyriausybės (1993 – 1996); Lietuvos mokslo tarybos narys (1996 – 2000, 2003 – 2010); Lietuvos fizikų draugijos prezidentas (1995 – 2007); "Lithuanian Journal of Physics" vyriausiasis redaktorius (2002 – 2010); Vilniaus universiteto Senato narys (2005 – 2010); Vilniaus pedagoginio universiteto Tarybos pirmininkas (2006 – 2010); Visuotinės lietuvių enciklopedijos mokslinės redakcinės tarybos prezidentas ir narys (2003 – dabar); Tarptautinio Mokslinės Kultūros Centro – Pasaulinės Laboratorijos Lietuvos skyriaus vienas kūrėjų ir vadovų (1990 – 2010); Europos Sąjungos (ES) Mokslo direktorato ekspertas (nuo 1994); ES Jungtinio Tyrimų Centro Valdytojų tarybos narys (2004 – 2006); Europos Fizikų Draugijos Vykdomojo komiteto narys (2002 – 2006); Europos Ekonomikos ir Socialinių Reikalų Komiteto (EESRK – Europos Komisijos ir Europos Parlamento patariamoji institucija, atspindinti šalių narių organizuotos pilietinės visuomenės nuomonę) narys (2006 – dabar); Europos Mokslo Tarybos specializuotos tarybos PE2 narys (2007 – dabar); Pasaulio Mokslininkų Federacijos Prezidento Tarybos narys ir jos metinių stipendijų jauniems mokslininkams nacionalinis atstovas (2007 – dabar); Europos Akademijos Fizinių ir inžinerijos mokslų biuro narys (2009 – dabar); Europos Fizikų Draugijos ir Didžiosios Britanijos Fizikos Instituto garbės narys; Europos Gamtos, Humanitarinių mokslų ir Menų akademijos narys; Pasaulio Mokslininkų Federacijos, Tarptautinės Astronomų Sąjungos, Italijos ir Lenkijos fizikų draugijų narys. Eidamas išvardintas garbingas pareigas jis aktyviai dalyvavo ir tebedalyvauja tų organizacijų veikloje vykdydamas jų pavedimus, teikdamas siūlymus ir t.t., tuo prisidėdamas ir prie Lietuvos pasiekimų, jos vardo garsinimo.
Ypač reikėtų pažymėti jo aktyvią veiklą Europos Ekonomikos ir Socialinių Reikalų Komitete Briuselyje. Daugelyje Komiteto dokumentų, ypač skirtų klimato kaitai, energetikai ir jos saugumui, ES narių vaidmeniui, Europos mokslo ir studijų erdvės kūrimui, naujų technologijų (ypač informacinių) įgyvendinimui, viena ar kita forma atsispindi Z. R. Rudziko dalyvavimas ir indėlis. Ir dar. Jau prieš ketverius metus jis inicijavo analogiško Nacionalinio Komiteto (Lietuvos nacionalinė ekonomikos ir visuomenės reikalų Taryba) steigimą, LR Premjero Andriaus Kubiliaus pavedimu vadovavo darbo grupei, parengusiai atitinkamo įstatymo projektą, toliau talkininkauja propaguojant ir įgyvendinant šią idėją – sukurti tiltą tarp Lietuvos organizuotos pilietines visuomenės ir valdžios.
Apdovanojimai ir premijos. Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžius (2001), švedų mokslininkų G. ir G. Kallen premija (1993), Baltijos valstybių mokslų akademijų medalis (2007), dvi Lietuvos nacionalinės mokslo premijos, skirtos vienam asmeniui (1976 ir 1998).
Zenonas Rokus Rudzikas buvo unikali asmenybė, skyrusi visą savo gyvenimą mokslui, daug prisidėjusi prie Lietuvos vardo garsinimo. Zenonas Rokus Rudzikas iki pat mirties 2011 06 08 aktyviai dirbo Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos institute vyriausiuoju mokslo darbuotoju, skaitė paskaitas doktorantams, inicijavo mokslinius projektus, buvo ir bus instituto siela.
Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto
direktorė habil. dr. Gražina Tautvaišienė
« atgal