Volframas dėl savo fizinių savybių naudojamas padengiant vidines termobranduolinės sintezės reaktorių sieneles. Plazmos dalelėms sąveikaujant su reaktoriaus sienelėmis, volframo jonai patenka į plazmą. Prasideda nepageidaujamas spinduliavimas, kuris atima iš sintezės reakcijos svarbią energiją. Sintezės reakcija gali užgesti dar net jai neprasidėjus. Nustatyta, kad net labai mažas volframo jonų santykinis kiekis (~10-4) grasina nutraukti reakciją. Vadinasi, labai svarbu įvertinti volframo jonų kiekį plazmoje. Projekte planuojame ištirti vidinių sluoksnių jonizacijos elektronais indėlį į dvigubą jonizaciją. Susidariusi vidinė vakansija dėl sąveikos su plazmoje esančiais elektronais gali suirti vykstant vienam ar net keliems autojonizacijos procesams. Sąveikos metu vidinio sluoksnio elektronas yra sužadinamas arba išmušamas. Dviguba jonizacija galima tik iš sužadintos būsenos, kuri yra virš dvigubos jonizacijos slenksčio. Šis efektas volframo jonams iki šiol nebuvo tirtas. Keliamas tikslas ištirti dvigubą jonizaciją nagrinėjant šuolius tarp lygmenų ir subkonfigūcijų bei įvertinti gautų rezultatų tikslumą. Projekte bus įvertinta ir radiacinio gesinimo įtaka sužadintai būsenai su vidine vakansija. Gauti rezultatai bus svarbūs tiriant volframo jonų vidinių sluoksnių jonizacijos elektronais indėlį į dvigubą jonizaciją bei ieškant tolimesnių kelių, aiškinančių volframo jonų didesnių jonizacijos laipsnių susidarymą termobranduolinės sintezės plazmoje.

Projekto trukmė: 2019-05-06 – 2019-07-31
Projekto dalyvis - doktorantas Saulius Pakalka