Dalyko pavadinimas |
kodas |
Fakultetas | Katedra | |||
---|---|---|---|---|---|---|
Analizinių skaičiavimų pagrindai naudojant kompiuterinės algebros sistemas |
Fiziniai
mokslai, Fizika, 02P |
VU TFAI |
|
Studijų būdas | Kreditų skaičius | Studijų būdas | Kreditų skaičius | ||||
---|---|---|---|---|---|---|---|
Paskaitos |
5
|
konsultacijos
|
|
||||
Individualus |
|
Seminarai |
|
Dalyko anotacija |
Mokslininkas,
inžinierius ar studentas, tiriantis sudėtingas sistemas turi
mokėti ne tik išvesti formules, įvertinti jas skaičiais, bet
ir pateikti rezultatus grafiškai, gražiai apipavidalinti bei
pristatyti.Visa tai suteikia aplinkos vadinamos bendrosios
paskirties kompiuterinės algebros sistemomis (CAS): Maple,
Mathematica ir kitos. CAS leidžia sutelkti dėmesį į
sprendžiamos problemos esmę ir atleidžia vartotoją nuo
neesminių skaičiavimo (tiek analizinio, tiek skaitinio),
apipavidalinimo ar pristatymo detalių. Dėl šių labai
patrauklių bruožų CAS jau senokai pasaulyje plačiai taikomos
ne tik moksliniuose tyrimuose, bet ir mokant.
Siūlomas interaktyvus kursas supažindina doktorantus su dviejų plačiausiai naudojamų CAS – Maple ir Mathematica – taikymu sprendžiant šiuolaikinės teorinės fizikos uždavinius. Pirmoji kurso dalis skirta konkrečios CAS svarbiausiųjų bruožų, organizavimo principų ir dažniausia naudojamų komandų (diferencijavimo, integravimo, diferencialinių ir algebrinių lygčių sprendimo, piešimo ir pan.) aptarimui. Šią dalį baigia trumpa pagrindinių programavimo komandų apžvalga. Antroji kurso dalis betarpiškai skirta konkrečių fizikinių problemų sprendimui, pradedant nuo uždavinio formulavimo, piešinio paruošimo, analizinių formulių išvedimo ir baigiant skaitinių rezultatų apskaičiavimu, rezultatų pavaizdavimu bei tinkamu darbo apipavidalinimu. Aptariamų fizikinių problemų sąrašą galima keisti bei plėsti pagal studentų poreikius. Šiuo metu (kartu su prof. A. Dargiu) yra paruoštas 21 skirtingo sudėtingumo uždavinys, pradedant gana paprastais grandinių teorijos, delelių judėjimo įvairių konfigūracijų elektromagnetiniuose laukuose ir baigiant gana sudėtingais kvantinės mechanikos uždaviniais: kvantiniu osciliatoriumi (tiesiniu ir netiesiniu), kvantiniu šuliniu ar dalelės sklaida kertant dviejų barjerų sistemą. Toks pilnai paruoštų uždavinių sprendimo mokymas leidžia suprasti kaip įvairios komandos tarpusavyje “sąveikoja”, moko problemos formulavimo, tipinių sunkumų įveikimo įgūdžių, todėl yra daug vertingesnis už padrikus vienos ar kitos komandos vartojimo pavyzdžius. Be to studentas gali interaktyviai keisti uždavinių parametrus, savarankiškai aiškintis įdomesnes ar sunkesnes vietas, ieškoti alternatyvių sprendimo būdų bei pritaikyti šią patirtį savo tiriamoms problemoms. |
Pagrindinė literatūra |
|
Konsultuojančiųjų dėstytojų vardas, pavardė |
Mokslo laipsnis |
Pedag. vardas |
Svarbiausieji darbai mokslo kryptyje (šakoje) paskelbti per pastaruosius 5 metus |
Gediminas Gaigalas
|
hab. dr |
|
|
Artūras Acus |
dr.
|
|
|
Patvirtinta jungtinėje komisijoje 2003 m. lapkričio mėn. 6 d. , protokolo Nr. 2 |
Komisijos pirmininkas prof. B. Kaulakys |