Vyksmų ir sandarų teorijos skyrius (iki 1990 03 01 - laboratorija) buvo patvirtintas Lietuvos MA Fizikos instituto Mokslinės tarybos 1989 m. birželio 19 dienos nutarimu Nr. 6, vykdant tuometinio Fizikos instituto reorganizavimą.

VSTS įkurtas vieno iš seniausių Fizikos instituto, o iki 1977 m. Fizikos ir matematikos instituto padalinių – Teorinės fizikos skyriaus (TFS) pagrindu.

Ištakos. Teorinės fizikos sektoriaus ištakos siekia 1952 metus, kuomet, reorganizavus 1947 m. įkurtą Lietuvos mokslų akademijos Technikos mokslų institutą į Fizikos-technikos institutą, jame buvo įkurtas Teorinės fizikos ir matematikos sektorius (1952-1956 metais vadovavo prof. A.Jucys). Pastarasis, 1956 m. spalio 1 d. įkūrus Fizikos ir matematikos institutą, buvo reorganizuotas į Teorinės fizikos sektorių (1956-57 m.m. vad. J.Glembockis ir Vl.Vanagas, o nuo 1957 m. - doc. K.Ušpalis). Doc. K.Ušpalis vadovavo TFS ir 1977 m. įkūrus Fizikos institutą bei sektorių reorganizavus į skyrių iki pat 1989 m. Fizikos instituto reorganizavimo.

Pradžioje Teorinės fizikos skyriuje daugiausia buvo plėtojami kvantinio - mechaninio skaičiavimo, tenzorinių operatorių metodai, skaičiuojami atominiai dydžiai, nagrinėjami bendrieji spektrų teorijos klausimai. Nuo 1959 m. pradėti puslaidininkių teorijos darbai, kiek vėliau – molekulių ir molekulinių junginių tyrimai, branduolio teorijos plėtojimas. Nuo 1958 m. smarkiau pradėti plėtoti krūvininkų įšilimo bei kitų kinetinių reiškinių puslaidininkiuose tyrimai. Dalis TFS bendradarbių (R.Dagys, J.Levinsonas, A.Matulis, I.Burneika, E.Normantas, G.Lasienė), perėję į naujai sukurtą Puslaidininkių fizikos institutą, organizavo puslaidininkinių medžiagų fizikinių savybių ir vyksmų tokiose medžiagose teorinius tyrimus. Vėliau Puslaidininkių fizikos institute buvo įkurta Kietojo kūno teorijos laboratorija.

Teorinės fizikos skyriuje mokslinė tematika 1965-80 m. daugiausia buvo sukoncentruota sudėtingų atomų ir molekulių spektrinių charakteristikų tyrimo srityje. Buvo parašytos kompiuterinės programos tokioms sistemoms skaitmeniškai tirti (K.Ušpalis, A.Kancerevičius, A.Ramonas, L.Kuzmickytė, V.Lazauskas, V.Gineitytė, A.Bolotinas, A.Tamulis ir kt.).

Kita tyrimų kryptis – kondensuotų medžiagų, tarp jų ir netvarkingų, teorinis tyrimas, sužadinimo ir krūvininkų pernaša, kinetika, krūvininkų atskyrimas ir tuneliavimas (J.Batarūnas, Š.Kudžmauskas, R.Gavelis). Buvo atliekama nemažai praktinių tyrimų, vykdomi ūkiskaitiniai darbai Tyrimai šioje srityje ypač išsiplėtojo (iki biologinių sistemų fizikos) ir suintensyvėjo į TFS atėjus dirbti dr. L.Valkūnui ir doktorantams G.Juzeliūnui, Vl.Liuoliai, G.Vektariui (1980- 1985 metai).

Įkurtame VSTS skyriuje dirbo 9 buvusio TFS darbuotojai: vyr. m. b. V.Gineitytė, A.Kancerevičius, Š.Kudžmauskas, V.Lazauskas, K.Ušpalis, m. b. G.Juzeliūnas, L.Kuzmickytė, G.Vektaris ir inž. V.Garšvienė, 2 buvusio Plazmos spektroskopijos skyriaus mokslininkai: skyr. ved. B.Kaulakys ir m. b. V.Gontis bei 2 Atomo branduolio teorijos skyriaus mokslininkai: vyr. m. b. L.Sabaliauskas ir m. b. A.Bernotas. 1989 m. VSTS buvo priskirti dar 2 darbuotojai: vyr. m. b. J.Narušis (TFS) ir vyr. inž. V.Svičiulis (ABTS), o– 1991 m. vyr. m. b. A.Savukynas (PSL).

Po TFAI įkūrimo VSTS dirbo 16 darbuotojų. Iš jų 8 vyr. m. b., 6 m. b., 1 vyr. inž. ir 1 inž.

1990 – 2004 metai: Vyksmų ir sandarų teorijos skyriuje buvo tęsiami ir plėtojami Teorinės fizikos skyriuje bei Plazmos spektroskopijos skyriuje pradėti teoriniai tyrimai, plečiamas tyrimų objektas, nagrinėjamų reiškinių sritis. Tiriami kvantiniai ir kinetiniai vyksmai atominėse ir molekulinėse sistemose, molekuliniuose dariniuose, kondensuotose medžiagose, spektrų charakteristikos, elektroninė sandara, elektronų pernaša, krūvininkų fotogeneracija, atskyrimas ir termalizacija, sužadinimo pernaša ir anihiliacija molekuliniuose dariniuose, dinaminiai reiškiniai netiesinėse sistemose, stochastizacija, kvantinių būsenų sandara ir statistika, kvantinio chaoso problema, matavimo problema kvantinėje mechanikoje, 1/f triukšmo ir fliuktuacijų modeliavimas. Išplėtota mikroskopinė elektromagnetinio lauko kvantavimo dielektrinėse aplinkose teorija, gauta įdomių rezultatų tiriant atomų ir molekulių spektrų sandarą bei iš elektromagnetinių šuolių, elektronų tuneliavimo ir pernašos kondensuotose medžiagose, eksitoninio sužadinimo teorijos, klasikinių ir kvantinių sistemų chaotinės dinamikos, fizikos istorijos ir terminologijos bei kitų sričių.

Paruoštos 2 ir apginta viena daktaro ir trys habilituoto daktaro disertacijos. Gauta paramos iš A. von Humboldto fondo, Amerikos fizikų draugijos, Tarptautinio mokslo fondo, Valstybinio mokslo ir studijų fondo bei kitų organizacijų.

B.Kaulakys ir G.Juzeliūnas buvo laimėję A. von Humboldto stipendiją ir dirbo mokslinį darbą Vokietijoje. G.Juzeliūnas ilgą laiką dirbo mokslinį darbą Anglijoje, R.Paškauskas studijavo Kopenhagos universitete, nuo 2000 m. studijuoja doktorantūroje Georgia technikos institute, JAV. G.Juzeliūnas, gavęs Fulbright'o stipendiją 2000-2001 metais dirbto mokslinį darbą Oregono universitete, JAV. T.Meškauskas 2000-2002 metais dirbo mokslinį darbą CERFACS, Toulouse, Prancūzijoje. 2003 m. vasario-balandžio mėnesiais G. Juzeliūnas du mėnesius stažavosi St. Andrews universitete (St. Andrews, Didžioji Britanija) pas Prof. U. Leonhardt’a. 2003 m. balandžio-gegužės mėn., remiantis Europos Sąjungos Framework’5 programa, G. Juzeliūnas mėnesį stažavosi Tartu universiteto Fizikos institute pas Prof. Hizhnyakov’ą.


Buvę skyriaus darbuotojai:

1. Doc. Dr. Ušpalis Kostas
2. Dr. Kancerevičius Albertas
3. Dr. Kudžmauskas Šarūnas
4. Dr. Savukynas Algimantas
5. Dr. Kuzmickytė Aldona-Laima
6. Dr. Sabaliauskas Leonas
7. Dr. Bernotas Antanas
8. Dr. Svičiulis Vytautas
9. Graužinis Dainius
10. Dr. Lazauskas Valentinas
11. Dr. Narušis Jurgis
12. Dr. Meškauskas Tadas
13. Kuliešas Artūras
14. Mašalas Marius
15. Paškauskas Rytis
16. Vilutis Gediminas
17. Dr. Nelkinas Viačeslavas
18. Ežerinskis Žilvinas
19. Dr. Pyragas Viktoras
20. Grubinskas Simonas
21. Dr. Orlovas Sergėjus
22. Prof. habil.dr. Serapinas Petras